vienasėdinis

vienasė́dinis, -ė adj. (1), vienasė̃dinis (1) NdŽ, vienasėdìnis (2) NdŽ žr. viensėdinis: Erdvių vienasėdinių kaimų žemaičių sodybos turėjo daugiau žemės už smulkiai išsidalijusius gatvinių kaimų aukštaičius LEXXVIII262.